Straipsnio autorius – vz.lt 

Kaip motyvuoti darbuotojus, kad jie liktų įmonėje ilgiau?

Klausimas „ko nori darbuotojai“ jau ne vienus metus yra labai svarbus įmonėms peržiūrint motyvacinio naudų paketo turinį. Tačiau darbuotojų norai keičiasi dažniau nei vyksta toks naudų paketo „auditas“. Personalo specialistai sutaria, kad motyvacinių naudų mados keičiasi, o darbdaviams privalu su jomis suspėti. Be to, papildomi darbuotojų poreikiai ir norai jau apima kur kas daugiau nei vienkartinius asmeninius „džiaugsmus“.

Darbuotojų lūkesčiai pasikeitė

Jau 13 metų personalo pasaulyje besisukanti Miglė Gudonytė, pasaulinės inžinerinės įrangos gamintojos „Dana Lithuania“ Talentų pritraukimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovė teigia, kad motyvacines naudas lemia darbuotojų lūkesčiai, kurie keičiasi.

„Kažkada kavos į darbą reikėjo atsinešti patiems, o dabar sveikatos draudimas, lanksčios darbo sąlygos, kava ir užkandžiai virtuvėlėse yra baziniai dalykai ir reikia ieškoti papildomų naudų. Turėjau galimybę stebėti tą virsmą dirbdama tarptautinėse bendrovėse. Anksčiau naudos buvo asmeninės, orientuotos į trumpalaikius malonius dalykus, o dabar jos nukreiptos plačiau – į žmogaus aplinką, jo šeimą, socialinę gerovę – kaip darbdavys gali užtikrinti, kad darbuotojo šeima būtų laiminga ir saugi finansiškai.

Lankstumas, laisvė rinktis irgi tapo svarbi, nes skirtingo amžiaus, šeiminės padėties darbuotojų poreikiai taip pat skiriasi – tuomet rūpinamės, kad jie galėtų lanksčiai pasirinkti tai, kas jiems tinkamiausia“, – pasakoja M. Gudonytė.

„Jau tampa įprasta darbuotojams pasiūlyti papildomų naudų, tačiau dažniau tai būna vienkartiniai dalykai. Vis dėlto šiuo metu yra laikas kalbėti apie ilgalaikes naudas, kurių vertė neatsiskleidžia čia ir dabar, bet auga sulig darbuotojo kelione organizacijoje ir tą vertę darbuotojai pamato ateityje.

Tokios motyvacinės naudos labai skatina darbuotojų lojalumą. Man teko tuo ir pačiai įsitikinti pasiūlius darbuotojams III pakopos pensijų kaupimą darbdavių įmokomis.

Dalis žmonių iš pradžių pasiūlymą vertino skeptiškai, bet po kurio laiko tai tapo viena laukiamiausių motyvavimo priemonių – kad ją gautų, darbuotojai turėjo organizacijoje būti praleidę nustatytą laikotarpį. Tai ir yra investicija į darbuotojo gerovę ateityje. Darbdaviai šią naudą renkasi ir dėl mokestinių paskatų – nes sąnaudos tampa mažesnės už darbuotojams suteikiamą finansinę naudą“, – pasakoja Rasa Kaminskienė, „HR Hint Online“ personalo projektų vadovė, HR klubo įkūrėja.

INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Ryšių su verslo klientais vadovė Rūta Stanaitytė taip pat pastebi, kad poreikis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir pritraukti naujų talentų nemažėja, o tendencijos rodo, kad konkurencinėje kovoje laimi tie darbdaviai, kurie siūlo motyvacinius paketus, kuriančius ilgalaikę naudą darbuotojui, o ne tik linksminančius jį vakarėliais, žaidimais ir skanėstais.

„Vienas tokių būdų, beje, pastaruoju metu sparčiai populiarėjantis ir darbdavių, ir darbuotojų iniciatyva – III pakopos pensijų kaupimas, kai už savo darbuotoją įmoką į pensijų fondus apmoka darbdavys.

Visgi, pasitempti dar turime kur. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, darbdavio dalis darbuotojo pensijų kaupime, palyginti su kitomis bendrijos narėmis, Lietuvoje yra viena mažiausių, nors, kaip atskleidė pernai INVL užsakymu atlikta apklausa, net 57 proc. šalies gyventojų motyvacija kiltų, jeigu įmokas į pensijų fondus jų vardu mokėtų darbdavys.

Tai ne tik skatina esamų darbuotojų lojalumą, bet ir potencialiems darbuotojams signalizuoja, kad darbdavys yra finansiškai stabilus bei atsakingas“, – motyvavimo tendencijas pasakoja INVL ryšių su verslo klientais vadovė.

Svarbu kalbėti su darbuotojais

Pasak INVL ryšių su verslo klientais vadovės, kai darbdavys numato papildomą biudžetą įmokoms į pensijų fondus, šiai priemonei dažniausiai skiriamas 1–2 proc. nuo darbuotojo atlyginimo prieš mokesčius biudžetas, tačiau yra ir tokių darbdavių, kurie tam skiria 3–4 proc. Žinoma, susitarimai gali būti įvairūs: darbdavys visiems darbuotojams į jų pensijų fondus gali mokėti vienodo dydžio įmokas, įmokos gali sudaryti tam tikrą dalį darbuotojo darbo užmokesčio. Gali būti sutarta,  kad įmokas į III pakopos pensijų fondą moka ir darbdavys ir, darbuotojas – dėl to atsisakantis dalies savo darbo užmokesčio.

Įmokos į pensijų fondus gali būti mokamos ir periodiškai ir, pavyzdžiui, kaip premijos. Tačiau labai iš anksto numatyti šią motyvacinę sistemą, kad ji netaptų darbo užmokesčio ir įprastų finansinių premijų pakaitalu. 

Tai reiškia, kad šios įmokos negali pakeisti ar kaip nors sumažinti darbuotojo gaunamo atlyginimo, o darbuotojas negali šių lėšų bet kada atsiimti iš fondo. Tokiu atveju lengvata negali būti taikoma ir paaiškėjus šiems faktams tektų sumokėti socialinio draudimo įmokas ir mokesčius nuo atlyginimo.

Pavyzdžiui, kokius priedus ir kokiomis sąlygomis jie gali gauti kaip įmokas į savo III pakopos pensijų fondus, o kokių – ne ir, kad tai yra kaupimas pensijų fonde, tad lėšų atsiimti iškart negalima“, – pataria R. Stanaitytė.

Jai pritaria ir M. Gudonytė, patvirtinanti, kad komunikacija su darbuotojais yra vienas svarbiausių motyvacinės naudos komponentų.

„Tai yra kelionė, į kurią darbdavys ir darbuotojas leidžiasi kartu. Kelionė – vyksta per edukaciją. Prieš pradėdami šią programą darbuotojams rengėme finansinio raštingumo paskaitas, kad svarbu rūpintis ateitimi ir planuoti finansus, siūlome konsultacijas.

Gali turėti gerą motyvacinį paketą, bet jeigu darbuotojai juo nesidomi, nesupranta, apie jį nekalba, tai ir nesinaudos. Labai svarbu didinti motyvacinių naudų žinomumą, nuolat pasakoti apie privalumus, kad žmogus rinktųsi suprasdamas, ką renkasi.

Kaip ir minėjau šią naudą galime išmatuoti. Mūsų bendrovėje daugėja lojalių darbuotojų, įmonėje praleidusių ilgesnį laiką. Manau, kad tai ir šios motyvacinės programos rezultatas“, – sako M. Gudonytė, „Dana Lithuania“ Talentų pritraukimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovė

Ką naudinga žinoti darbdaviams apie darbuotojų pensijų kaupimą:

  • Lengvatos. Darbdavio įmokos nėra apmokestinamos mokesčiais, kurie taikomi su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Palyginti su priedu prie atlyginimo, sąnaudos yra iki 68 proc. mažesnės.
  • Biudžetas. Norint pasiūlyti šią naudą papildomo biudžeto gali neprireikti. Darbuotojams galimybė rinktis III pakopą gali būti suteikta, pavyzdžiui, darbo užmokesčio kėlimo ar darbdavio iniciatyva paskirtų priedų mokėjimo etape.
  • Lankstumas. Įmokoms gali būti skiriamas papildomas procentas nuo darbo užmokesčio ar fiksuota suma, kuri pridedama prie gaunamo atlyginimo, populiaru įmokos dydį sieti su darbo stažu. Taip pat gali būti pasiūlyta darbuotojo ir darbdavio kaupimo programa, pagal kurią darbdavio įmokos yra mokamos tik tiems darbuotojams, kurie sutinka nustatytą procentą investuoti iš asmeninių lėšų, kai abiejų įmokų pervedimu pasirūpina darbdavys.
  • Finansinis raštingumas. Prisidėkite prie darbuotojų finansinio raštingumo didinimo. Darbdaviai gali būti partneriai, kurie savo finansiniu indėliu gali prisidėti prie darbuotojų kaupimo ateičiai. Darbdavio iniciatyva šioje srityje atkreipia darbuotojų dėmesį ir paskatina papildomai domėtis, kodėl svarbu kaupti ateičiai ir kaip tai veikia.
  • Mokestinė rizika. Dažniausiai girdimas vadovų ir HR žmonių klausimas, kaip valdyti mokestinę riziką, juk darbdavio įmokoms taikomos lengvatos. Ši dalis labai svarbi, pradedant nuo komunikacijos darbuotojams – kad siūloma papildoma nauda nėra atlyginimo dalis, o skirta ilgalaikiam investavimui. Svarbu apsirašyti siūlomą naudą vidiniuose įmonės dokumentuose, pateikti juos darbuotojams susipažinti ir pasirašyti. INVL pasirūpina darbuotojų sutikimais, kad galėtų suteikti informaciją darbdaviams,  jeigu darbuotojai lėšas atsiima anksčiau numatyto laiko.
  • Paprastas administravimas. Diegiant šią motyvacinę naudą, INVL atstovai įsitraukia, pateikia reikalingų dokumentų pavyzdžius, dalinasi aktualia informacija, rengia finansinio raštingumo paskaitas, kad procesas būtų kuo paprastesnis ir lengvesnis. Vėliau procesas automatizuojamas, belieka pridėti ar pašalinti informaciją apie kaupiančius darbuotojus bei pakoreguoti mokėjimams reikalingą informaciją.
  • Įsitraukimas. Šiam projektui labai svarbus vadovų bei HR žmonių įsitraukimas.  Darbuotojai yra linkę atsisukti į savo vadovus ir gauti iš jų patvirtinimą, kad verta naudotis siūloma nauda, kokios jų patirtys ir pan.

Jeigu norite sužinoti daugiau, kviečiame REGISTRUOTIS Į KONSULTACIJĄ.

Svarbu žinoti:

Dalyvaudami III pakopos pensijų fonduose, Jūs turėsite mokėti pasirinkto pensijų fondo taisyklėse nustatytus mokesčius. Lėšos, kaupiamos pensijų fonde, yra investuojamos vadovaujantis pensijų fondo taisyklėse nustatyta investavimo strategija. Kaupiant pensijų fonduose Jūs prisiimate investavimo ir su investavimu susijusią riziką. Pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.

Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarties dalis.

Pensijų išmokos fondo dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais: išmokant vienu kartu (vienkartine Pensijų išmoka), reguliariai dalimis – periodine Pensijų išmoka (reguliariai dalimis konvertuojant Pensijų sąskaitoje įrašytus Fondo vienetus į pinigus ir juos išmokant), nuperkant anuitetą gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą.

Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „INVL Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „INVL Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.

Rūta Stanaitytė, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Ryšių su verslo klientais vadovė.

Miglė Gudonytė, „Dana Lithuania“ Talentų pritraukimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *